- jaunikaitis
- jaunikáitis dkt. Narsùs, dailùs jaunikáitis.
.
.
jaunikaitis — jaunikaitis, ė smob. (1) K, J, Š, NdŽ; LB574, M nevedęs vyras arba netekėjusi mergina; jaunas žmogus: Paaugusią jau Marijoną vienas jaunikaitis ketino paimti už moterį M.Valanč. Dabar jis buvo senesnis – jaunikaitis pačiam gerume J.Jabl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
padorus — padorùs, ì adj. (4) 1. H, R, MŽ, K kuris gero elgesio, išauklėtas, tvarkingas, vertas pagarbos: Čia ir padorūs žmonės užeina B.Sruog. Sūnus – geras, padorus mokinys J.Jabl. Padoriojè draugijoje tokiems neturi būt vietos NdŽ. Dukterį paėmė… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėjas — sm. (1) K, KGr145, KII5,37, I, LsB309, Š, K.Būg, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ, FzŽ79,384, PolŽ130; SD1192, SD395, Q209, H, R, R76, MŽ, MŽ101, Sut, D.Pošk, N, M, L, LL276, vėjis (1), vėjai pl. (1) 1. oro srovė; oro judėjimas horizontalia kryptimi iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
devyniagalvis — devyniagal̃vis, devyniagal̃vė bdv. Jaunikáitis išsigañdo išvýdęs keli̇̀s devyniagalviùs sli̇̀binus … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
devyniagalvė — devyniagal̃vis, devyniagal̃vė bdv. Jaunikáitis išsigañdo išvýdęs keli̇̀s devyniagalviùs sli̇̀binus … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antsiklimpti — 1 antsiklim̃pti (dial.) tr. užsipulti: Antsiklim̃po (= užsipuolė) jo brolis, ir turėjau parašyti J. Kada jau atėjo į tokį amžių, kuriame galėjo ištekėti, dideliai antsiklimpo aną turtingas ir gražus jaunikaitis M.Valanč. klimpti; antsiklimpti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
apibarzti — apibar̃zti intr. BŽ306 apaugti barzda: Apibarzdęs jaunikaitis Šts. barzti; apibarzti; įbarzti; subarzti … Dictionary of the Lithuanian Language
apleipti — apleĩpti intr. 1. netekti sąmonės, apalpti: Ligonis apleipo, t. y. apalpo J. Jaunikaitis iš didelio skaudėjimo apleipo Tat. Toks smarkuolis, o apleĩpo, ir gana Gs. Et, jam apleipti ne naujiena Ssk. 2. pasidaryti netvirtam, netekti jėgų,… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprašyti — tr.; Sut 1. H161, R, N, Š raštu pavaizduoti, nupasakoti: Aprašyk tą nusidavimą K. Žmogų aprašant, reikia su žmogumi gyventi, juoktis, kentėti P.Cvir. Nu ka teip bjauriai buvo aprašytas, jug reikėjo gražiai aprašyti Als. Miokardo infarktas pirmą… … Dictionary of the Lithuanian Language
aprišti — aprìšti, àpriša, o (àprišė) 1. tr., intr. H, R376, K, Š apsukti raiščiu sujungiant, sutvirtinant, suveržiant: Aprìšk apie mietus su kliūgu J. Kai gausi ten gaspadoriškus, šituos drabužėlius susuk kezuliukan ir aprišk virvute J.Balt. Šieno… … Dictionary of the Lithuanian Language